Pabrangę grūdai lems ir maisto bei pašarų kainas

Naujojo derliaus grūdų supirkimo kainos kyla, prognozuodamos didėsiantį maisto produktų ir pašarų brangimą. Pavyzdžiui, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų rugpjūčio pirmosiomis savaitėmis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 183,9 Eur/t – 15,3 proc. brangiau nei prieš metus. Pašarinių miežių kaina siekė 174,7 Eur/t ir buvo 25 proc. didesnė nei pernai rugpjūčio pradžioje. Rugiai supirkti vidutiniškai po 132,3 Eur/t – atitinkamai 22,41 proc. brangiau, kvietrugiai supirkti po 163,1 Eur/t – 28,5 proc. brangiau. Naujo derliaus rapsų vidutinė supirkimo kaina siekė 464,4 Eur/t ir buvo net 34,5 proc. didesnė negu prieš metus. Žemdirbius liūdina, kad daugelyje rajonų javų ir rapsų derlius buvo 30–40 proc. mažesnis, tačiau viešojoje erdvėje tokia žinia nepasklido. Be to, daugelis ūkininkų šiemetį derlių pardavė pagal išankstines sutartis, kuriose buvo užfiksuota pernykštė ir gerokai mažesnė grūdų kaina. Kita bėda – grūdų (žaliavos) eksportas, kai kainą diktuoja globali rinka. Pastarųjų metų statistika liudija, kad šalies augalininkystės ūkiuose prikuliama apie 6–7 mln. t grūdų, iš to kiekio apie 5 mln. t eksportuojama. Šį pavasarį Lietuvos grūdų supirkėjai į Azijos ir Afrikos šalis eksportavo pernykščio derliaus kviečius po 208,24 Eur/t, miežius – po 181,81 Eur/t, avižas – 150 Eur/t, kvietrugius – 163,78 Eur/t, rugius – 139,25 Eur/t, rapsus – 420,78 Eur/t. Žemės ūkio ministerijos vadovų teigimu, augalininkystės sektorius per metus atneša 2 mlrd. Eur. Didžioji grūdų dalis eksportuojama, nes šalies poreikis tesiekia 1,5 mln. t. Lietuvos grūdų rinka yra integruota pasaulinės globalios rinkos dalis. Kainos yra susijusios su pasaulinėmis, nepriklausomai nuo pasiūlos ir paklausos santykio vidaus rinkoje.

Šiandien savo pašnekovų klausiame: ar sumažėjęs javų derlius ir pabrangę grūdai išprovokuos maisto produktų ir pašarų brangimą Lietuvoje?

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas JANKAUSKAS: „Iki Žolinės buvo sudorota apie 75 proc. javų ir rapsų derliaus. Nerimą kelia laukuose likę žieminių kviečių plotai. Dvi savaites vyravę drėgni orai labai pakenkė grūdų kokybei. Supirkimo tvarka panaši kaip ir ankstesniais metais. Kai kurie elevatoriai priiminėjo grūdus tik pagal išankstines sutartis su ūkininkais, kiti ieškojo galimybių grūdus pasaugoti pas ūkininkus. Šiuo metu grūdų supirkimo kaina aukštesnė nei įprasta, net pašariniai kviečiai kainuoja daugiau negu maistiniai ankstesniais metais. Tas ir gelbsti ūkininkus. Derliaus kokybė nekokia, nors už stambesnius grūdus galima gauti visai neblogą kainą. Tačiau naujasis derliaus sezonas ūkininkams prasideda 40–50 proc. pabrangusiomis trąšomis, pabrangusiomis augalų apsaugos priemonėmis, 20 proc. pabrangusiomis žemės ūkio technikos detalėmis. Bendras sąnaudų krepšelis ūkininkui pabrango apie 15 proc. Šiemet, galima sakyti, kad išankstinės sutartys parduoti derlių ūkininkams nepasiteisino. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ūkis yra ilgalaikis verslas ir rizikuoti dėl geros kainos kažin ar verta. Būtų galima pagal išankstines sutartis parduoti apie 15 proc. derliaus.

Žemdirbiai pripažįsta, kad šiemečio derliaus kainos geros: rapsai – 540–550 Eur/t, standartiniai kviečiai – 220–230 Eur/t. Vakarų Europos šalyse javų derlius nukentėjo nuo liūčių, Rusijoje šiemet buvo pasėta 1 mln. ha kviečių mažiau, derlius irgi prastas. Grūdai turi įtakos maisto produktų ir pašarų gamybos sąnaudoms, tačiau mažmeninėje maisto produktų kainoje žemdirbių dalis yra mažai juntama.“

Kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas JAGMINAS: „Palyginti su praėjusiais metais, šiemečio derliaus kainos yra geros. Ūkininkai patenkinti, nors derlius ir mažesnis nei ankstesniais metais. Galiu prognozuoti, kad drastiškas žaliavos kainų augimas išbalansuos visą maisto grandinę. Nebūna pigios mėsos ar duonos, jeigu žaliava brangi. Maisto kainos tikrai bus didelės. Grūdai – biržos prekė, daug jų eksportuojama. Ar valstybė pajėgi riboti eksporto srautus, reguliuoti kainas? Paukščių, gyvulių pašarams naudojami ne tik pabrangę grūdai, bet ir aliejus, kurio tona per metus pakilo nuo 650 iki 1 400 Eur. Per javapjūtę už kviečius mokama 240 Eur/t, o tai gali pavojingai atsiliepti maisto produktų kainoms. Ar žmonės įpirks pabrangusius mėsos, pieno, duonos produktus? Juk tuoj bus eskaluojama informacija, kad dėl maisto brangimo kalčiausi žemdirbiai. Rudenį mūsų visų gali laukti liūdnas ir grėsmingai pavojingas vaizdelis...“

AB „Kiaulių veislininkystė“ direktorius Vilius REKŠTYS: „Ruošiant pašarus kiaulėms, 80 proc. raciono sudaro grūdai. Šiemet jie gerokai brangesni nei praėjusiais metais. Pavyzdžiui, miežiai pernai kainavo 180 Eur/t, šiemet – 235 Eur/t. Be to, kiaulių augintojams pabrango ne tik grūdai, bet ir sojos, degalai, mineralai, transporto paslaugos. Visa tai turės įtakos mėsos savikainai ir lems vartotojo krepšelio turinį. Nedideli, mišrios gamybos ūkiai, kokių šiandien reta, galėjo mėsos gamybos sąnaudas mažinti ūkyje išaugintais pašarams skirtais grūdais. Šiandien tendencijos kitos. Augalininkystės ūkiai specializuojasi grūdus parduoti eksportui, nors likę Lietuvoje ir panaudoti gyvulininkystės ir paukščių ūkiuose grūdai sukurtų didesnę pridedamąją vertę.“

Kupiškio rajono ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS: „Viskas brangsta, bet mes to ir norėjome. Grūdai pabrango, bet ūkininkams pabrango ir javų sėkla, technika, darbo jėga, žemės nuoma. Rudenį bus daug ašarų ir tragedijų. Rajono laukuose liko apie 20 proc. javų, kuriuos nuimti vargu ar bus įmanoma – varpose jau sudygę grūdai. Dalis ūkininkų, pardavę derlių pagal išankstines sutartis, patyrė nuostolių. Kita ūkininkų dalis sutarčių neįvykdys dėl menko derliaus. Vyksta žaidimas su grūdais. Kainos kyla ir nežinia kada jos sustos. Valdžia kalba, kad reikia mažinti grūdų, mėsos, pieno gamybą, nes tauta tiek nesuvalgo. Mūsų rajone kaimynystėje – keturios uždarytos karvių fermos...

Į žemdirbių balsą neįsiklausoma, priimami sprendimai atnaujinti pelkes, rūpintis laukiniais paukšteliais, varlėmis, vabalais. Vokietijoje vienas ūkininkas išlaiko 155 valgytojus, valdžia skatina žemdirbį nemažinti gamybos, motyvuoja nacionaliniu interesu. Lietuva, prisistatanti kaip žemės ūkio kraštas, tokios agrarinės strategijos nepuoselėja. Vilniuje sėdintys valdininkai bijo kaimo ir vengia susitikimų su žemdirbiais.“